Aechmea

Paskelbė Rasa, 2011/10/19

Echmėją gavau mainais į kitą augaliuką (jau nepamenu kokį), o praėjus beveik pusmečiui, teko maloniai nustebti, kai ji pražydo 🙂

Lietuviškai: echmėja, dryžuotoji echmėja

Aechmea genčiai priklauso maždaug 150 rūšių. Daugiausia, tai epifitai — augalai, gyvenantys ant kitų augalų, bet neparazituojantys juose. Parduodama dažniausiai rausvos spalvos Aechmea fasciata, taip pat kitos: dryžuotoji Aechmea fulgens (raudonai auksiniu žiedynu), Aechmea chanlinii (koralų spalvos žiedais) arba Aechmea miniata (mėlynos ir raudonos spalvos žiedais). Vardas Aechmea kilęs iš graikų kalbos, (aichme = ietigulis) ir nurodo smailius dengiamuosius lapus. Jie išsidėstę skrotele, sudaro piltuvėlį ir dažniausiai yra tankiai dygliuoti. Pastaruoju metu sukurta nedygliuota veislė, kuri vadinasi „Friederike“.

Šaltinis: Gaspadorius

Aechmea fasciata Aechmea fasciata

Paprastai odiški, į diržus panašūs lapai plačiais pamatais išsidėstę skrotele ir sudaro piltuvėlį, iš kurio išauga ilgas žiedynkotis su žiedynu. Pirmą kartą gėlė pražysta tik po kelereių metų, bet žydi keletą mėnesių. Nužydėjęs augalas nuvysta, bet išleidžia atžalas, kuriomis jį galima dauginti. Dažniausiai visą žiedyno grožį sudaro pažiedės, tikrieji žiedai maži ir trumpalaikiai. Auginti echmėjas reikia kantrybės, įgūdžių ir meilės stambialapiui augalui pražydinti, bet lapiniais ir jau žydinčiais augalais rūpintis labai lengva. Viena iš priežiūros keistenybių – laistymo būdas. Vanduo pilamas į lapų skrotelės vidurį, o ne ant žemės.

  • Temperatūra: kad augalas pražystų, temperatūra turi būti aukšta (virš 24°C), bet jau nužydėjusiems augalams pakanka vidutinės (ne žemesnės kaip 10°C) temperatūros.

  • Šviesa: geriausiai auga šviesioje vietoje, bet nemėgsta tiesioginių saulės spindulių.

  • Vanduo: niekada neperlaistyti ir pasirūpinti, kad vanduo lengvai ištekėtų. Skrotelė visada turi būti pilna vandens, o jei vanduo kietas, pripilkite ją lietaus vandens. Kas mėnuo ar du keiskite vandenį skrotelėje. Žemę laistyti tik tada, kai ji išdžiūsta.

  • Drėgmė: vasarą apipurkšti lapus. Paprastai tręšiama irgi per lapus, todėl kartais reikia purkšti augalą ne vandeniu, o skystomis trąšomis.

  • Persodinimas: praktiškai nepersodinamos.

  • Dauginimas: augalui peržydėjus, iš pamato išauga atžalos. Atskirkite kelių mėnesių atžalą su šaknimis ir negiliai pasodinkite į daiginimo žemę. Kol prigis, laikykite šiltai. Subrendusį augalą galima paskatinti žydėti įdėjus jį kelioms dienoms į maišelį kartu su pora prinokusių obuolių.

  • Bėdos: šviesiai rudos dėmės ant lapų – nudegino saulė. Rudi lapų galai – sausas oras, vasarą purkšti. Augalas žuvo – perlaistymas, jei augalas net neperžydėjo. Kenkėjai – miltuotieji paprastieji skydamariai.

Šaltinis: Tarp gėlių

 

P.S.: taip žydėjo žiemą, dabar lauksiu kada pražys atžala, o tam reiks apsišarvuoti kantrybe keliems metams 🙂

Panašūs įrašai:

Paprika
Senecio
Mammillaria prolifera
Salix arbuscula

1 komentaras

  1. Rūta parašė:

    Labai gražus žiedas, super.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *