„Haris Poteris ir išminties akmuo“ J. K. Rowling

Paskelbė Rasa, 2011/12/30

Per šventes rodė filmus apie Harį Poterį ir nors buvau juos mačiusi, bet prisiminiau, kad knygų dar neskaičiau 🙂

Leidėjas: Alma littera
Išleidimo metai: 2005
Puslapių skaičius: 246

Apie knygą:

Haris Poteris – vienuolikmetis su akinukais, vargstantis klaikioje dėdės ir tetos Durslių šeimynėlėje. Didžiausias jo kankintojas – dručkis pusbrolis Dudlis. Haris miega sandėliuke po laiptais ir nė sykio nėra šventęs gimtadienio.
Viskas pasikeičia pašto pelėdai atnešus nepaprastą kvietimą – mokytis Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykloje. Prasideda nepamirštami jo nuotykiai: jis išmoksta keisčiausių burtų, tampa kvidičo čempionu, padeda išperinti slibiniūkštį ir, slepiamas neregimojo apsiausto, leidžiasi į pavojingą žygį. Su keletu ištikimų draugų Haris Poteris eina pasitikti stebuklingos savo lemties…
Vertimo klaidos:

101 psl. „- Na, mane užaugino senelė ragana, – pasakė Nevilis. – Tėvai tikėjo, kad esu grynas Žiobaras“.

Žodis „family“, reiškiantis šeimą, pakeistas tėvais. Iš pirmo žvilgsnio nieko tokio, tačiau ne tam, kuris žino Nevėkšlų gyvenimo istoriją. Nežinančiam gali susidaryti įspūdis, jog Nevilį užaugino senelė, nes tėvai jo išsižadėjo, manydami, kad jis – žiobaras. Žinančiam kyla klausimas – kaip tėvai galėjo šitaip manyti, jei Neviliui buvo metukai, kai mirties valgytojai juos išvarė iš proto? Juk jie guli šv. Skutelio ligoninėje nesuprasdami, kas jie tokie, tuo labiau nežinodami, kas toks yra Nevilis. Žinoma, vertėja, dirbdama su pirmąja knyga, negalėjo žinoti to, kas paaiškėja penktojoje dalyje, bet net pradinukas žino žodžio „family“ reikšmę. Patikrinkite žodyną – „family“ niekur neverčiama kaip „tėvai“.

102 psl. „Kumpanosis pro Vizlio turbaną pažiūrėjo Hariui tiesiai į akis“.

Haris stebėjo Sneipą su Kvirliu. Kadangi nė vienas iš Vizlių nebuvo turbanų mėgėjas, akivaizdu, kad padaryta klaida. Žvilgsnis į anglišką versiją patvirtino, kad nuojauta neklydo – vertėja vietoj „Kvirlis“ parašė „Vizlis“.

103 psl. „… tegul kreipiasi į madam Huč“.

117 psl. „Atėjo jų mokytoja – madam Krūminė“.

Šių dviejų „skirtingų“ asmenybių angliška pavardė ta pati – Hooch. Vertėja vienoje vietoje sulietuvino pavardę, o kitoje išvertė. Matyt, pamanė, kad kuo daugiau veikėjų – tuo geriau. (Ateityje pamatysime, kad tokia klaida – itin dažna)

113 psl. „Kaip ir Hagridas, Iltis, matyt, irgi buvo ne tokia pikta, kaip atrodo“.

Štai iš šio sakinio suprantame, jog Iltis – patelė. Tačiau originale naudojamas įvardis „he“, kuris reiškia vyriškają giminę. Vardas Iltis kaip ir tinka tiek patelei, tiek patinui, tad kam reikėjo keisti padaro lytį?

123 psl. „- Atrodai daug narsesnis, kai stovi ant žemės ir esi su savo sėbrais, – šaltai pasakė Haris. Aišku, Niurzgai ir Gyliui nelabai patiko žodis „sėbrai“.

Smulkmena, bet vis dėlto klaidelė. Haris Niurzgą su Gyliu pavadino „little friends“ (mažaisiai draugais), o vėliau pastebėjo, jog „Niurzga su Gyliu visai nebuvo maži“. Porelė nesureagavo į Hario įžeidimą.

139 psl. „- Lipa į trečią aukštą“.

Požemiuose trolis, o Sneipas lipa į… trečią aukštą? Visai neįtartina vieta. Ar tikrai? Knygoje mus domina ketvirtasis aukštas ir jo uždraustasis koridorius, slepiantis mielą Hagrido augintą padarėlį. Kiekvienam, ragavusiam anglų kalbos mokslo, aišku, jog sakinyje gali slypėti klaida, dėl kurios mes, skaitytojai, nesuvokiame, kur iš tikro eina Sneipas. Esmė slypi keistame anglų aukštų skaičiavime. Jie praleidžia pirmą aukštą, tad jų trečias aukštas atitinka mūsų ketvirtą. Deja, šioje vietoje Marienė pamiršo tai ir žodį „third“ išvertė pažodžiui – trečias, nors Rowling turėjo omeny ketvirtą.

152 psl. „Markas Titnagas, sugriebęs Kritlį, niekieno nepastebėtas įmetė penkis taškus“.

Įmetus Kritlį skiriama dešimt taškų. Nejaugi Titnagas įmetė pusę kamuolio? Pasirodo, ne. Klastūnyno puolėjas penkis kartus įmetė Keitlį. Imame skaičiuotuvus ir suskaičiuojame – klastuolis pelnė penkiasdešimt taškų. Atrodo, vertėjai penki ir penkiasdešimt menkai kuo skiriasi.

206 psl. „- Bet kas gi būtų šitoks patrakėlis?“

Firenzis papasakoja, kad nužudęs vienaragį gyveni prakeiktojo gyvenimą, ir Haris tokį žmogų pavadina patrakėliu? Nemaniau, kad žodis „desperate“ taip verčiamas. Gal tiesioginis vertimas „beviltiškas“ ir nelabai tinka, bet vis geriau nei patrakėlis!

232 psl. „-… jis yra didis burtininkas, o aš – tik silpnas pa…“

Pa…? Padaras? Patarnautojas? Padlaižūnas? Pabrolys? Nusprendžiau, kad galbūt angliško žodžio nuotrupa padės susigaudyti. Apstulbau pamačiusi, jog jos nėra. Ties žodžius „weak“ (silpnas) sakinys ir baigiasi… „Pa“ paslapties net Rowling nepadės išaiškinti.

Taigi, 246 puslapių knygoje – 9 didesnės ar mažesnės klaidos. O kur dar tos, kurios praslydo pro akis, nekeldamos įtarimo? Vis dėlto, galėjo būti ir blogiau.

Atskleiskite paslaptį – kurių čia pateiktų klaidų nesate pastebėję?

Šaltinis: Hogvartsas

Panašūs įrašai:

„Sinuhė egiptietis“ Mika Waltari
„Pirmasis Romoje“ Colleen McCullough
„Da Vinčio kodas“ Dan Brown
„Haris Poteris ir Azkabano kalinys“ J. K. Rowling

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *